mintys

Rytis Juozapavičius – žurnalistas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas

Vos tik imame vartoti sunkią neapykantos kalbą, dingsta bendras atsakymų ieškojimas, dingsta racionalus protas, kuris mus sieja. Kai užgaulioji diskusijos partnerį arba savo oponentą, žmogus pasijunta puolamas ir netgi jo mąstymas pasikeičia – užuot mąstęs racionaliai, jis puola gintis ir dažniausiai puola gintis puldamas kitą asmenį. Diskusija nebevyksta – abu protai užsidaro.

Diskusijos su neapykantos kalba, su žeminančiais epitetais – nereikalingas laiko švaistymas. Jis niekur neveda – dar labiau kiršina. Žodžio laisvė nuostabus dalykas, bet žodžio laisvė žudoma vos tik mes rodome nepakantumą, nepagarbą kitai nuomonei ir bandome užgaulioti.

Džonas Stiuartas Milis (John Stuart Miller) veikale „Apie laisvę“ išreiškė vieną mintį: „Leisk pasakyti kitam, nes tu nežinai, iš kur ateis tiesa“.

Tik diskutuodami kaip bendruomenė surandame teisingą supratimą to, kas vyksta. Svarbu pasirinkti tinkamą žodžio laisvės raiškos formą. Nereikia sakyti „eik tu šikti“ ar „mirk, durniau“ – reikia sakyti „jūs neteisus“.

Pagarbus komentavimas, pagarbus kalbėjimas su oponentais – tikrosios žodžio laisvės pratybos. Nes jeigu nėra pagarbos oponentui, nėra ir diskusijos. Nėra diskusijos – nėra žodžio laisvės.

Žodžio laisvė – brangenybė, kurią tu gauni, bet turi mokėti ją naudoti, negali išvolioti neapykantos kalbos mėšle.

Kai susidūriau su nepagarbiais komentarais internete, buvau draskomas prieštaringų jausmų. Mąsčiau, kad tie prasimanymai, šmeižtas, nesąmonės kartais nieko neišaiškina, niekur neveda. Tačiau aš matau, kad žmonės yra pakankamai protingi ir atsirenka – sugeba atskirti pelus nuo grūdų. Laisvė komentuoti visus įpareigoja.

Mes esame žmonės ir turime susipažinti, net jeigu kitas yra nepraustaburnis ir neišauklėtas tipas, kuris, užuot kalbėjęs, tiesiog keikiasi. Vis tik jis yra bendrapilietis – jis gyvena šioje šalyje. Jeigu tu jam uždrausi keiktis internete, jis tave „iškolios“ laiptinėje arba užrašys graffiti ant sienos. Nepabėgsi nuo jo į švarią, išvalytą intelektualinę erdvę, kurioje visi kalbės kaip per Paskutinę vakarienę.

Aš esu už komentatorius, tik vienintelis uždavinys – kažkaip sugebėti jiems užrišti peteliškę ar kaklaraištį truputį pakylėti. Ką kalbėti su žmogumi, kuris tave vadina, pavyzdžiui, kiaulės ir hienos hibridu?