Dainininkė Jurga Šeduikytė
Laisvė yra viena pagrindinių žmogaus laimės sąlygų. Žodžio laisvė didina pasitikėjimą savo jėgomis, padeda žmogui prisistatyti aplinkiniams, iš jų išsiskirti ar pritapti. Man žodžio laisvė nesuvokiama be pagarbos kito žmogaus nuomonei, jo keistumo toleravimo.
Jeigu aš bijau pasakyti savo vardą, reiškia, nesu iki galo atviras. Nemėgstu būti šalia žmonių, kurie slepiasi po neaiškios kilmės kaukėmis. Su tokiais ne tik nesmagu, bet ir beprasmiška bendrauti – vis tiek nesužinosi, kas jis iš tikro. Pati stengiuosi būti tokia, kokia jaučiuosi tą akimirką: jei pikta, pykstu, jei liūdna, liūdžiu, jei norisi būti vienai, pasakau, kad visi paliktų mane ramybėje. Atviras žmogus daug stipresnis už žmogų-chameleoną, kuris, mano nuomone, tik nereikalingai gaišta laiką slėpdamasis nuo nesamų priešų.
Būtinai reikia toleruoti kito nuomonę, kadangi ne mes sukūrėm Pasaulį ir ne mums spręsti, ko jame neturėtų būti. Dialogas mezgasi tik tuomet, kai jauti, kad pašnekovas tave gerbia. Be to, netikiu, kad žmonės nori tik burnoti, menkinti ir pykti. Tiesiog „blogų“ žinių repertuaras mūsų šalyje yra kur kas platesnis, nei gerai nuteikiančios informacijos.
Kviesčiau prie neburnok.lt akcijos prisidėti ne tik komentarų rašytojus, bet ir žurnalistus bei visuomenės veikėjus, kuriančius tai, ką paskui žmonės komentuoja.
kitos mintys
Žodžio laisvė nereiškia įžeidinėjimų laisvės, nepagarbos kitam žmogui reiškimo. Kuo daugiau anonimiškumo, kuo daugiau galimybių plūsti arba koneveikti kitą žmogų, tuo labiau ribojama laisvė būti oriam arba laisvė realizuoti savo žmogišką potencialą.
Manyčiau, kad anonimiškumą reikėtų gerbti, nes Lietuvoje yra organizacijų, kurių veikimas paremtas anonimiškumo principu. Viskas priklauso tik nuo to, kaip pilietis tą anonimiškumą traktuoja.
Komentuoti etiškai - ne tik pagarba kitam, bet ir savigarba. Labai gaila, kad toks geras būdas dalintis nuomonėmis, vieta dialogui interneto naujienų portaluose kartais tampa drabstymusi purvais ir paistalais.
